2004-2006 m. projektai

« Atgal

Kauno geležinkelio tunelio renovavimas

Projekto vykdytojas: AB „Lietuvos geležinkeliai"
Projekto numeris: 2004/LT/16/C/PT/007
Projekto pavadinimas: Kauno geležinkelio tunelio renovavimas

 

 

Projekto aprašymas

Situacija prieš projekto įgyvendinimą

Geležinkelio tunelis Kaune – vienintelis veikiantis geležinkelio tunelis Baltijos šalyse. 1862 metais užbaigtame statinyje prieš rekonstrukciją buvo visiškai susidėvėjusi drenažo sistema, elektros instaliacija, neveikė apšvietimas. Skliautas buvo pažemėjęs 70 cm, o šoninės sienos pasislinkusios apie metrą. Dėl nuolat besiveržiančio vandens daug kur buvo aptrupėjęs mūras, žiemos metu susidarydavo ledo varvekliai, kuriuos nuolat tekdavo šalinti.

Tunelis labiausiai nukentėjo per karą, kai šešiose vietose jį susprogdino atsitraukianti fašistinės Vokietijos kariuomenė. Tada tunelio viduryje deformavosi apie 100 metrų ilgio atkarpa. Nors suniokotas objektas buvo atstatytas, tačiau sprogimo banga pakeitė hidrologines sąlygas, į tunelį pradėjo sunktis vanduo. Vėliau buvo įrengtas drenažas, tačiau per dešimtmečius jis visiškai užsinešė žemėmis.

Paskutinį kartą tunelis remontuotas 1972 metais, kai buvo pastatyta atraminė arka, turėjusi sustabdyti konstrukcijų deformacijas.

 

Projekto tikslai

Projekto Nr.2004/LT/16/C/PT/007 „Kauno geležinkelio tunelio renovavimas" tikslai – užtikrinti geležinkelių infrastruktūros kokybę sustiprinus tunelio konstrukcijas, kad tunelio nereikėtų uždaryti dėl jo neatitikimo saugos reikalavimams, padidinti eismo saugumą, geležinkelių infrastruktūros patikimumą ir pajėgumus, atnaujinti infrastruktūrą pritaikant didesniam traukinių greičiui ateityje bei sumažinti veiklos ir priežiūros sąnaudas geležinkelių sektoriuje.

 

Projektui skirta parama

2004 m. gruodžio 23 d. Europos Komisija savo sprendimu Nr. CCI 2004/LT/16/C/PT/007 projektui Nr.2004/LT/16/C/PT/007 „Kauno geležinkelio tunelio renovavimas" (projekto vertė šiame EK sprendime buvo  64.960.979,20 Lt) iš ES Sanglaudos fondo skyrė 55.216.832,32 Lt (85% projekto vertės), o iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto buvo numatyta skirti  8.282.542,11 Lt (12,75% projekto vertės) finansavimą. AB „Lietuvos geležinkeliai" įsipareigojo minėtam projektui skirti 1.461.604,77 Lt (2,25% projekto vertės). Sudarius brangesnes nei planuota rangos bei techninės priežiūros sutartis, Europos Komisijos sprendimą viršijusios lėšos  (18.196.905,20 Lt) finansuotos AB „Lietuvos geležinkeliai" lėšomis.

Pagal 2004 m. gruodžio 23 d. bei 2008 m. gruodžio 8 d. Europos Komisijos sprendimus projekto Nr.2004/LT/16/C/PT/007 „Kauno geležinkelio tunelio renovavimas" darbų pradžia – 2005 m. balandžio 1 d., pabaiga – 2007 m. rugsėjo 30 d., o lėšų tinkamumo laikotarpis – nuo 2004 m. rugpjūčio 10 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

2007 m. vasario 23 d. paskelbta projekto „Kauno geležinkelio tunelio renovavimas" rangos darbų pradžia. 2009 m. lapkričio 16 d. statybos darbai buvo baigti ir tunelis pripažintas tinkamu naudoti.

 

Projekto įgyvendinimas

Rangovas - jungtinės veiklos sutartimi susivieniję grupės nariai AB „Kauno tiltai" (atsakingasis grupės narys) ir UAB „VolkerRail Lietuva".

Techninę priežiūrą vykdė jungtinės veiklos sutarties partneriai UAB „Kelvista" (atsakingasis partneris) ir UAB „Ikoda".

 

Projekto įgyvendinimo priemonės

1285 metrų ilgio Kauno tunelio renovacija apėmė konstrukcijų atnaujinimą didesnės ašinės apkrovos traukiniams. Tunelio dalys, kur didelis vandens prasisunkimas (iš viso 964 m ilgio ruožas), buvo apsaugotos membrana ir gelžbetoniniais tunelio sienų ir skliauto sutvirtinimais. 108 m ilgio siaura ir žema tunelio vieta buvo praplatinta ir paaukštinta išardant plytų mūro ir granito blokų konstrukcijas ir įrengus hidroizoliaciją išliejant naują gelžbetoninį tunelio skliautą. Atlikti tunelio renovacijos darbai taip pat apėmė tunelio portalų restauravimą, naujos tunelio vandens nuvedimo sistemos įrengimą ir senų drenažų atnaujinimą, geležinkelio viršutinės kelio konstrukcijos rekonstravimą, elektrifikavimo, signalizacijos, ryšio sistemų įrengimą, nuolatinio tunelio apšvietimo įrengimą, temperatūros ir vandens daviklių, priešgaisrinės įrangos, avarinių telefonų instaliavimą ir šių sistemų sujungimą su valdymo centru. Baigus projektą tunelyje užtikrintas eismo saugumas, daugiau nei dvigubai padidėjo keleivinių ir krovininių traukinių greitis, atsirado daugiau patogumų keleiviams, išsaugotas istorinis paveldas.
Europos Sąjungos Sanglaudos fondas: žingsnis į mūsų gerovę.

 

Atnaujinta 2014-03-21