2014-2020 m. projektai

« Atgal

ERTMS ir susijusių sistemų diegimas Rail Baltica linijos ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena - Kaunas

 

Europos Sąjungos bendrai finansuota

 

 

Projekto vykdytojas: AB „Lietuvos geležinkeliai"
Projekto numeris:
Projekto pavadinimas: ERTMS ir susijusių sistemų diegimas Rail Baltica linijos ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena - Kaunas
Projekto veiklos: 1. Europinės traukinių eismo valdymo sistemos 2. GSM-R sistemos išplėtimas ir pritaikymas 3. Signalizacijos, traukinių eismo valdymo, elektros tiekimo, telekomunikacijų ir susijusių sistemų išplėtimas
Numatomas projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2016 - 2020 m.

 

Lietuvos Respublika dalyvauja įgyvendinant tarptautinį transporto projektą „Rail Baltica", kuris kokybiška geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Helsinkį. „Rail Baltica" maršrutas yra laikomas prioritetiniu Transeuropinio transporto tinklo projektu Nr. 27. Europos Sąjungos (ES) institucijos „Rail Baltica" projektą įvardija kaip strateginį ir ilgalaikį geležinkelio projektą, kurio tikslas - plėtoti aukštos kokybės keleivinį susisiekimą bei krovinių vežimus tarp Baltijos valstybių, Lenkijos ir kitų ES šalių.

Modernizuotos geležinkelių linijos leistų vykdyti efektyvų susisiekimą sausuma tarp Baltijos ir Šiaurės Europos šalių (ypač Suomijos), ir, ilgainiui, su Centrine Azija. Pagerintas susisiekimas geležinkeliu turės aplinkosauginių privalumų, mažins transporto spūstis Europos kelių tinkle, gerins prieigą prie Baltijos valstybių ir skatins greitesnę regioninę plėtrą susijusiose šalyse. Ilgalaikis tarptautinio „Rail Baltica" projekto tikslas – visapusiškai įgyvendinti principus, susijusius su įvairių rūšių transporto derinimu, sąveika, patikimumu, sauga, saugumu, sudaryti palankias sąlygas naudoti mažiausiai aplinkai kenkiančio transporto rūšis. 2010-04-07 LR Vyriausybė nutarimu Nr. 371 pripažino projektą „Rail Baltica" valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Išvystyta interoperabili Pietų – Šiaurės krypties geležinkelio „Rail Baltica" transporto ašis padėtų tenkinti vis didėjančius ES valstybių prekybos ir paslaugų poreikius. Vienas iš šio globalaus projekto etapų yra ERTMS ir susijusių sistemų diegimas Rail Baltica linijos ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena - Kaunas. Projekto įgyvendinimas ženkliai prisidės prie šalies susisiekimo geležinkeliais sistemos integravimo į TEN-T transporto tinklus, bus didinamas krovinių ir keleivių vežimo efektyvumas ir saugumas. Projekto rezultatai sudarys sąlygas vystytis regioniniams viešiesiems logistikos centrams, iš kurių artimiausias įsikūręs Palemone, užtikrins efektyvias jungtis su ištisus metus dirbančiu valstybiniu Klaipėdos jūrų uostu. Numatomos investicijos apčiuopiamai sumažins keleivių ir krovinių vežimo laiko sąnaudas bei užtikrins visas priemones būtinas traukinių eismo saugumui bei nelaimingų atsitikimų skaičiaus mažinimui. Projektas atitinka Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos , patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253, pirmąjį tikslą ir jo pirmąjį uždavinį.

Projekto įgyvendinimas remiasi LR susisiekimo ministerijos, Inovacijų ir tinklų vykdomosios agentūros (toliau - INEA) pasirašytais dotacijos susitarimais Nr. INEA/CEF/TRAN/M2014/1046150 (pasirašytas 2015-11-13) ir INEA/CEF/TRAN/M2014/1045990 (pasirašytas 2015-11-19), o taip pat šiuo metu derinamu dotacijos susitarimo projektu. Projektas dalinai finansuojamas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšomis.

Veiksmų programa: ;

Prioritetas: ;

Uždavinys: ;

Priemonė: .

 

PROJEKTO VERTĖ
Tinkamos išlaidos 84.757.000,00
ES lėšos 72.043.450,00
Projekto vykdytojo 12.713.550,00
Netinkamos išlaidos
IŠ VISO 84.757.000,00

 

Projekto aprašymas

Situacija prieš projekto įgyvendinimą

2015 m. buvo nutiesta ir pradėta naudoti TEN-T geležinkelio transporto tinklo 1435 mm pločio europinė geležinkelio vėžė ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – Kaunas. Siekiant, kad padarytos investicijos neštų numatytą grąžą būtina šiame ruože įrengti Europinę traukinių eismo valdymo sistemą (ETCS) ir susijusias sistemas.

Projekto įgyvendinimo metu numatoma 1435 mm pločio geležinkelio vėžės kelyje ruože nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno įrengti ETCS 2 lygio sistemą, mikroprocesorinės centralizacijos sistemas, pritaikyti GSM-R sistemą ETCS 2 lygio sistemos veikimui, įrengti/išplėsti/atnaujinti kitas su ETCS 2 lygio sistema susijusias sistemas. Įrengus ETCS bus užtikrinta sąveika ir suderinamumas Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinko linijose, nebeliks kliūčių naudojant vienus riedmenis kirsti valstybių sienas ir naudotis skirtingų ES narių valstybių geležinkelio infrastruktūra, bus užtikintas bekompromisis saugumo lygis dėl kritinių sistemos elementų dubliavimo ir rezervinio valdymo užtikrinimo, ypač tikslus traukinio vietos fiksavimas ruože leis ženkliai padidinti greitį, sudaryti patogius keleivių vežimo tvarkaraščius. ERTMS diegimą numatytais terminais reglamentuoja ERTMS diegimo planas (EK sprendimas Nr. 2015/14) ir TEN-T gairės (EK reglamentas Nr. 1315/2013). Galutinis terminas kada ERTMS sistemos turi būti įdiegtos TEN-T pagrindinį tinklą sudarančiuose geležinkelio ruožuose - 2030 metai. LR vyriausybės bei nacionalinės transporto plėtros strategijos, o taip pat EK direktyvų nuostatos geležinkelio sąveiką, saugą ir signalizacijos sistemų įdiegimą laiko vienais iš svarbiausių prioritetų. Įgyvendinant šį projektą Lietuvos transporto sistema dar labiau prisidės prie pagrindinių Europos Sąjungos strateginių transporto sistemos tikslų, įtvirtintų Europos Komisijos „Baltojoje Knygoje" (COM (2011) 144), įgyvendinimo: kad iki 2040 m. 50 proc. krovinių, kuriuos reikia pristatyti daugiau nei 300 km. atstumu, būtų gabenami geležinkelių arba vidaus vandenų transportu.

2014 m. Latvijoje buvo įkurta bendra įmonė RB RAIL As atsakinga už projekto įgyvendinimą ir koordinavimą. Projekto „Rail Baltica", jungiančio Baltijos valstybių sostines, o taip pat Lenkiją ir Helsinkį, trasa buvo parinkta atlikus AECOM galimybių studiją (2011 metais) ir jos rezultatus patvirtinus tarptautiniu lygiu. Baltijos šalys tarpusavio susitarimais įtvirtino, kad „Rail Baltica" linija turi būti užbaigta iki 2025 metų.

 

Projekto tikslai

užtikrinti technologinį suderinamumą ir sąveiką TEN-T geležinkelio transporto tinkle, kurio vystymosi prioritetus ir gaires nustato Europos Komisija ir ES institucijos.

didinti krovinių ir keleivių judumą, gerinant ES transeuropinio transporto tinklo pagrindinio tinklo koridorius ir jų jungtis su valstybinės ir vietinės reikšmės transporto tinklu bei plėtojant skirtingų transporto rūšių sąveikos efektyvumą.

užtikrinti sklandų ir saugų keleivių ir krovinių judumą.

pasirengti vykdyti prekinių traukinių eismą 120 km/h, keleivinių – iki 240 km/h greičiu.

sudaryti prielaidas pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo geležinkelių transporto sektoriuje.

sumažinti poveikį aplinkai.

padidinti geležinkelių transporto patrauklumą keleiviams, kroviniams vežti naudojant aplinką tausojančias priemones.

Pagal įvardintus tikslus numatomas įgyvendinti projektas atitinka: ES reglamentų Nr. 1315/2013 ir Nr. 1316/2013 gaires; 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos projekto 6 prioriteto ,,Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra" 6.1.1 konkretų uždavinį ,,Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką";

 

Projekto atitiktis horizontaliosioms sritims

Darnus vystymasis

Įgyvendinant šį projektą bus vykdoma TEN-T tinklo plėtra Lietuvoje, kuri leis didinti eismo saugą, sumažinti transportavimo išlaidas, aplinkos taršą bei triukšmo lygį, kartu pagerins vietinio verslo funkcionavimą, darbo jėgos mobilumo sąlygas. Įdiegus ERTMS ir susijusias sistemas geležinkelio ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – Kaunas bus pagerintas susisiekimą Šiaurės-Pietų ašimi jungiančia Baltijos šalis bei centrinę Europą, skatins keleivių ir krovinių mobilumą (trumpės kelionės laikas), sudarant palankesnes sąlygas keliauti, turizmo industrijai plėtoti, logistikai, intermodaliniam transportui vystytis. Taip šis projektas turėtų teigiamos įtakos keliavimo saugumui bei nelaimingų atsitikimų mažinimui automobilių keliuose. Įgyvendintas projektas teigiamai įtakos nacionalinį konkurencingumą, gerins geležinkelio infrastruktūros veiklos parametrus. Projekto rezultatai užtikrins pagrindinio TEN-T tinklo koridoriaus (North Sea-Baltic) patrauklumą, konkurencingumą kitų geležinkelio transporto koridorių atžvilgiu. Visuotinis „Rail Baltica" projektas orientuotas į konkretaus mažiau ekonomiškai išsivysčiusio regiono ir šalies plėtrą siekiant jį padaryti tvariu, pažangiu ir konkurencingu kaip tai nustato pagrindinės ES politikos gairės.

Moterų ir vyrų lygybė ir (arba) nediskriminavimas

Neigiamos įtakos lyčių lygybei ir nediskriminavimui projektas neturi. Bus sudarytos vienodos dalyvavimo projekte ir naudojimosi projekto rezultatais galimybės vyrams ir moterims bei bet kokios rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos atstovams.

 

Projekto įgyvendinimas

2014 m. sausio mėn. parengta ir patvirtinta galimybių studija „Traukinių eismo valdymo sistemos (ERTMS) įdiegimas Lietuvos geležinkelių tinkle". Joje buvo apibrėžti techniniai aspektai, ERTMS II lygio techninės specifikacijos, išanalizuotas ekonominis pagrindimas, parinktas ekonomiškai naudingiausias scenarijus, parengta kiekvieno įdiegimo etapo kaštų-naudos analizė.

2015 m. buvo nutiesta ir pradėta naudoti TEN-T geležinkelio transporto tinklo 1435 mm pločio europinė geležinkelio vėžė ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – Kaunas. Finansavimą ERTMS ir susijusių sistemų įdiegimui ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – Kaunas buvo siekiama užtikrinti 2015 m. teikiant paraišką pagal 2014 m. paskelbtą Europos Inovacijų ir tinklų vykdomosios agentūros (INEA), administruojančios Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšas, kvietimą. Atlikus vertinimą paskelbtas sprendimas, kad finansavimas ERTMS veiklai nėra skiriamas.

2015-11-05 INEA paskelbė CEF II šaukimą, pagal kurį buvo pateikta paraiška ERTMS projekto finansavimui gauti. Po EK atlikto vidinio paraiškos vertinimo ERTMS projekto veiklai buvo skirtas finansavimas. Vadovaujantis tarp „Rail Baltica" projekto partnerių ir EK pasirašytais susitarimais, ERTMS projekto veiklos bus įgyvendinamos bendros įmonės „RB Rail As" kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai".

 

Atnaujinta 2016-10-28