2014-2020 m. projektai

« Atgal

Rail Baltica geležinkelio linija nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos v.s

 

Europos Sąjungos bendrai finansuota

 

 

Projekto vykdytojas: AB „Lietuvos geležinkeliai"
Projekto numeris:
Projekto pavadinimas: Rail Baltica geležinkelio linija nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos v.s
Projekto veiklos: 1. Žemės išpirkimas 1435 mm vėžės pločio linijos Kaunas - v.s. su Latvija statybai
2. Archeologinių ir kultūros paveldo objektų studija (Kaunas-LV)
3. 1435 mm vėžės pločio linijos Kaunas-v.s. Su Latvija statybos projektavimas
4. 1435 mm vėžės pločio linijos Kaunas-v.s. Su Latvija statyba ruože Palemonas-Kalnėnai
5. Dvikelio 1435 mm vėžės pločio geležinkelio kelio sankasos statyba ruože „Kaunas (Palemonas) – Panevėžys – Latvijos ir Lietuvos valstybių siena
6. Projekto administravimas ir valdymas, techninė priežiūra, komunikacija ir viešieji ryšiai
Numatomas projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2016 - 2020 m.

 

Lietuvos Respublika dalyvauja įgyvendinant tarptautinį transporto projektą „Rail Baltica", kuris kokybiška geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Helsinkį. „Rail Baltica" maršrutas yra laikomas prioritetiniu Transeuropinio transporto tinklo projektu Nr. 27. Europos Sąjungos (ES) institucijos „Rail Baltica" projektą įvardija kaip strateginį ir ilgalaikį geležinkelio projektą, kurio tikslas - plėtoti aukštos kokybės keleivinį susisiekimą bei krovinių vežimus tarp Baltijos valstybių, Lenkijos ir kitų ES šalių.

Modernizuotos geležinkelių linijos leistų vykdyti efektyvų susisiekimą sausuma tarp Baltijos ir Šiaurės Europos šalių (ypač Suomijos), ir, ilgainiui, su Centrine Azija. Pagerintas susisiekimas geležinkeliu turės aplinkosauginių privalumų, mažins transporto spūstis Europos kelių tinkle, gerins prieigą prie Baltijos valstybių ir skatins greitesnę regioninę plėtrą susijusiose šalyse. Ilgalaikis tarptautinio „Rail Baltica" projekto tikslas – visapusiškai įgyvendinti principus, susijusius su įvairių rūšių transporto derinimu, sąveika, patikimumu, sauga, saugumu, sudaryti palankias sąlygas naudoti mažiausiai aplinkai kenkiančio transporto rūšis. 2010-04-07 LR Vyriausybė nutarimu Nr. 371 pripažino projektą „Rail Baltica" valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Išvystyta interoperabili Pietų – Šiaurės krypties geležinkelio „Rail Baltica" transporto ašis padėtų tenkinti vis didėjančius ES valstybių prekybos ir paslaugų poreikius. Projekto įgyvendinimas ženkliai prisidės prie šalies susisiekimo geležinkeliais sistemos integravimo į TEN-T transporto tinklus, bus didinamas krovinių ir keleivių vežimo efektyvumas ir saugumas. Projekto rezultatai sudarys sąlygas vystytis regioniniams viešiesiems logistikos centrams, iš kurių artimiausias įsikūręs Palemone, užtikrins efektyvias jungtis su ištisus metus dirbančiu valstybiniu Klaipėdos jūrų uostu. Numatomos investicijos apčiuopiamai sumažins keleivių ir krovinių vežimo laiko sąnaudas bei užtikrins visas priemones būtinas traukinių eismo saugumui bei nelaimingų atsitikimų skaičiaus mažinimui. Išskiriami pagrindiniai privalumai, kuriuos suteiks visuotinio Rail Baltica projekto įgyvendinimas. Projektas atitinka Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253, pirmąjį tikslą ir jo pirmąjį uždavinį.

Projekto įgyvendinimas remiasi LR susisiekimo ministerijos, Inovacijų ir tinklų vykdomosios agentūros (toliau - INEA) pasirašytais dotacijos susitarimais INEA/CEF/TRAN/M2014/1046150 (pasirašytas 2015-11-13), INEA/CEF/TRAN/M2014/1045990 (pasirašytas 2015-11-19), ir INEA/CEF/TRAN/M2015/1129482 (pasirašytas 2016-11-18).  Projektas dalinai finansuojamas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšomis. 

Veiksmų programa: ;

Prioritetas: ;

Uždavinys: ;

Priemonė: .

 

PROJEKTO VERTĖ
Tinkamos išlaidos 178.875.159,00
ES lėšos 151.511.252,55
Projekto vykdytojo 27.363.906,45
Netinkamos išlaidos
IŠ VISO 178.875.159,00

 

Projekto aprašymas

Situacija prieš projekto įgyvendinimą

2015 m. buvo nutiesta ir pradėta naudoti TEN-T geležinkelio transporto tinklo 1435 mm pločio europinė geležinkelio vėžė ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – Kaunas. Siekiant užtikrinti efektyvią geležinkelio jungtį su Latvija, o taip pat Rail Baltica linijos vientisumą, numatoma atlikti ruožo Lietuvos ir Latvijos valstybių siena – Kaunas žemės išpirkimo visuomenės poreikiams procedūras, vykdyti parengiamuosius darbus ruožo statybai, įrengti 1435 mm pločio geležinkelio vėžę atitinkančią visuotinei Rail Baltica linijai keliamus parametrus (traukinių greitis iki 240 km/h), įdiegti Europos traukinių eismo valdymo sistemą (ERTMS) ir susijusias sistemas.

LR vyriausybės bei nacionalinės transporto plėtros strategijos, o taip pat EK direktyvų nuostatos TEN-T geležinkelio tinklų plėtrą, geležinkelio sąveiką, saugą ir signalizacijos sistemų įdiegimą laiko vienais iš svarbiausių prioritetų.

Įgyvendinant šį projektą Lietuvos transporto sistema dar labiau prisidės prie pagrindinių Europos Sąjungos strateginių transporto sistemos tikslų, įtvirtintų Europos Komisijos „Baltojoje Knygoje" (COM (2011) 144), įgyvendinimo: kad iki 2040 m. 50 proc. krovinių, kuriuos reikia pristatyti daugiau nei 300 km. atstumu, būtų gabenami geležinkelių arba vidaus vandenų transportu.

2014 m. Latvijoje buvo įkurta bendra įmonė RB RAIL As atsakinga už projekto įgyvendinimą ir koordinavimą. Projekto „Rail Baltica", jungiančio Baltijos valstybių sostines, o taip pat Lenkiją ir Helsinkį, trasa buvo parinkta atlikus AECOM galimybių studiją (2011 metais) ir jos rezultatus patvirtinus tarptautiniu lygiu. Baltijos šalys tarpusavio susitarimais įtvirtino, kad „Rail Baltica" linija turi būti užbaigta iki 2025 metų.

 

Projekto tikslai

užtikrinti technologinį suderinamumą ir sąveiką TEN-T geležinkelio transporto tinkle, kurio vystymosi prioritetus ir gaires nustato Europos Komisija ir ES institucijos;

didinti krovinių ir keleivių judumą, gerinant ES transeuropinio transporto tinklo pagrindinio tinklo koridorius ir jų jungtis su valstybinės ir vietinės reikšmės transporto tinklu bei plėtojant skirtingų transporto rūšių sąveikos efektyvumą;

pasirengti vykdyti prekinių traukinių eismą 120 km/h, keleivinių – iki 240 km/h greičiu;

sumažinti poveikį aplinkai;

padidinti geležinkelių transporto patrauklumą keleiviams, kroviniams vežti naudojant aplinką tausojančias priemones.

 

Projekto atitiktis horizontaliosioms sritims

Darnus vystymasis

Įgyvendinant šį projektą bus vykdoma TEN-T tinklo plėtra Lietuvoje, kuri leis didinti eismo saugą, sumažinti transportavimo išlaidas, aplinkos taršą bei triukšmo lygį, kartu pagerins vietinio verslo funkcionavimą, darbo jėgos mobilumo sąlygas. Įrengus efektyvią geležinkelio jungtį su Latvija bus pagerintas susisiekimas Šiaurės-Pietų ašimi jungiančia Baltijos šalis bei centrinę Europą, skatins keleivių ir krovinių mobilumą (trumpės kelionės laikas), sudarant palankesnes sąlygas keliauti, turizmo industrijai plėtoti, logistikai, intermodaliniam transportui vystytis. Taip šis projektas turėtų teigiamos įtakos keliavimo saugumui bei nelaimingų atsitikimų mažinimui automobilių keliuose. Įgyvendintas projektas teigiamai įtakos nacionalinį konkurencingumą, gerins geležinkelio infrastruktūros veiklos parametrus. Projekto rezultatai užtikrins pagrindinio TEN-T tinklo koridoriaus (North Sea-Baltic) patrauklumą, konkurencingumą kitų geležinkelio transporto koridorių atžvilgiu. Visuotinis „Rail Baltica" projektas orientuotas į konkretaus mažiau ekonomiškai išsivysčiusio regiono ir šalies plėtrą siekiant jį padaryti tvariu, pažangiu ir konkurencingu kaip tai nustato pagrindinės ES politikos gairės.

Moterų ir vyrų lygybė ir (arba) nediskriminavimas

Neigiamos įtakos lyčių lygybei ir nediskriminavimui projektas neturi. Bus sudarytos vienodos dalyvavimo projekte ir naudojimosi projekto rezultatais galimybės vyrams ir moterims bei bet kokios rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos atstovams.

 

Projekto įgyvendinimas

2011 metais patvirtinus naujos „Rail Baltica" projekto vėžės Baltijos valstybėse trasą, 2015, 2016 metais su Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra sudarius susitarimus dėl projekto dalinio finansavimo Europos infrastruktūros tinklų (EITP) priemonės lėšomis buvo pradėti parengiamieji darbai:

2015 m. buvo nutiesta ir pradėta naudoti TEN-T geležinkelio transporto tinklo 1435 mm pločio europinė geležinkelio vėžė ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – Kaunas.

2017-01-24 įsigaliojo LRV nutarimas dėl specialiojo plano patvirtinimo.

2017-02-01 gauta Aplinkos apsaugos agentūros išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo.

2017 m. pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams (ŽPVP) parengiamosios procedūros,

2017-04-10 CVPIS paskelbtos ŽPVP projekto parengimo viešojo pirkimo techninės specifikacijos.

2017-2018 m. numatoma vykdyti Archeologinių ir kultūros paveldo objektų studiją, kuri numato žemės koridoriaus, kuriame bus tiesiama 1435 mm pločio visuotinio Rail Baltica projekto vėžė, tyrinėjimus, o taip pat antrojo pasaulinio karo pavojingų liekanų (artilerijos sviediniai, minos ir pan.) žvalgomuosius tyrimus.

2018 m. užbaigus ŽPVP planuojama:

Atlikti ruožo Lietuvos ir Latvijos valstybių siena projektavimo darbus, gauti statybą leidžiančius dokumentus.

Pastatyti ~3km ilgio 1435 mm pločio geležinkelio vėžės dvikelio atitinkančio visuotinei Rail Baltica linijai keliamus techninius parametrus liniją kartu su susijusia geležinkelių infrastruktūra.

Pastatyti 55 km ilgio dvikelio geležinkelio kelio sankasą, pastatyti tiltus, įrengti viadukus ir kt. kelio statinius. 

AB „Lietuvos geležinkeliai" įgyvendinamų veiklų viešieji pirkimai bus paskelbti Lietuvos centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, bei tinklapyje www.litrail.lt (sritis Skelbimai-> Viešieji pirkimai).

Projekto veiklų įgyvendinamų bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail As" kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai" pirkimai bus paskelbti „RB Rail As" tinklalapyje http://railbaltica.org/ (sritis Pirkimai / Procurement).

 

Atnaujinta 2017-05-29