AB „Lietuvos geležinkeliai" filialas „Kauno geležinkelių infrastruktūra"

Vykdant geležinkelių restruktūrizaciją, 2001 m. buvo įkurtas filialas „Kauno geležinkelių infrastruktūra". Susijungus trims bendrovės padaliniams: Kauno kelių ruožui, Jonavos kelių ruožui, Kauno automatikos ir ryšių ruožui, susikūrė naujas struktūrinis padalinys, kuris pagal administracinį paskirstymą turi plačią aptarnavimo zoną, besitęsiančią nuo Vievio beveik iki Radviliškio, nuo Kaišiadorių iki Rusijos pasienio Kybartų stotyje ir nuo Kazlų Rūdos iki Lenkijos pasienio. Filialas aptarnauja 692,4 km pagrindinio kelio, iš šio skaičiaus - 21,9 km (šiuo metu) europinės 1435 mm geležinkelių vėžės. Didžioji dalis šių kelių yra pagrindiniame IX transporto koridoriuje Vilniaus – Klaipėdos ir Kaišiadorių - Kybartų kryptyse, kurios yra vienos iš intensyviausių pagal pervežamų krovinių apimtis visuose Lietuvos geležinkeliuose.

Pagrindinių kelių pasiskirstymas pagal kryptis: Vilnius – Kaišiadorys - 43,4 km; Kaišiadorys – Klaipėda - 202,4 km; Kaišiadorys- Kybartai - 249,6 km; Gaižiūnai – Palemonas - 27,0 km; Jonava – Rizgonys - 22,4 km; Palemonas – Rokai – Jiesia - 15,7 km; Kazlų Rūda – Šeštokai - 58,4 km; Šeštokai – Alytus - 38,2 km; Šeštokai – Mockava – Valstybės siena – 29,0  km; Kauno tunelio apvažiavimas - 6,3 km. Filialas taip pat aptarnauja 31 geležinkelio stotį su 202 km stočių kelių ir 33,2 km privažiuojamųjų kelių, taip pat 812 iešmų, 82 tiltus ir viadukus bei 147 geležinkelio pervažas.

Dabar filiale iš viso dirba 843 darbuotojai. Pagrindinė filialo veiklos rūšis – geležinkelių infrastruktūros - kelio ir jo statinių, peronų, žemės sankasos, automatikos įrenginių, ryšių linijų, elektros tiekimo įrenginių, vandentiekio, pastatų priežiūra ir remontas savo jėgomis arba perkant paslaugas. Pagrindinis tikslas – užtikrinti saugų traukinių važiavimą nustatytais greičiais, gerinti kelio techninę būklę, didėjant eismo intensyvumui, sudaryti sąlygas, atitinkančias keleivių ir krovinių pervežimo reikalavimus.

Kauno geležinkelių infrastruktūroje yra vienintelis eksploatuojamas geležinkelio tunelis Lietuvoje, pastatytas 1862 metais ir renovuotas 2009 metais, kai, pritaikant šiuolaikines remonto technologijas, buvo atnaujinta statinio konstrukcija, sutvarkytas vandens nuvedimas bei įdiegta įranga, kurios anksčiau nebuvo – tai signalizacijos, automatikos, vandens lygio po tunelio pamatais nustatymo, priešgaisrinės ir apšvietimo sistemos.

Pastaraisiais metais filiale, kaip ir visoje bendrovėje, pastebima didelė pažanga, kuriant šiuolaikinę įmonę ir ypatingą dėmesį skiriant geležinkelio infrastruktūros renovacijai bei plėtrai, paverčiant ją techniškai modernia ir saugia. Įsisavinant investicines ir remonto programų lėšas, modernizuojami visos infrastruktūros objektai: atnaujinti ir paveldo specialistų saugomi stočių keleivių rūmų pastatai, šiuolaikiškai suremontuoti peronai, pervažose klojama guminė danga, plečiamas vaizdo stebėjimo sistemų tinklas, atnaujinama viršutinė kelio konstrukcija,  keičiami nusidėvėję iešmai. Baigti vykdyti riedmenų automatinės kontrolės priemonių modernizavimo ir telekomunikacinių sistemų modernizavimo IX tarptautiniame koridoriuje bei geležinkelių radijo ryšio sistemos modernizavimo, įdiegiant palydovines sistemas projektai, Kauno stoties, aplinkkelio Palemonas – Rokai – Jiesia ir Kauno – Kybartų linijos kelio įrenginių bei signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginių modernizavimo projektas. Šiuo metu, pradedant nuo sienos su Lenkija ir artėjant link Kauno, vis labiau įsibėgėja transeuropinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica" darbai, kurio įgyvendinimas yra svarbus žingsnis ne tik Lietuvos geležinkelių, bet ir visų Baltijos jūros regiono valstybių strategijoje.