Geležinkelių infrastruktūros istorija

1859 metais Lietuvos teritorijoje buvo pradėti geležinkelio linijos Sankt Peterburgas – Varšuva tiesimo (numatyta nutiesti apie 1250 km) darbai. Geležinkelio Daugpilis-Vilnius–Gardinas su atšaka Lentvaris - Kaunas - Kybartai (Virbalis) statybos darbai baigti 1862 metais. Tiesiant pirmąjį geležinkelį Lietuvoje, buvo pastatyta daug inžinierinių statinių. Stambiausi iš jų buvo: Kauno ir Panerių tuneliai (pastatyti 1861 metų rudenį), tiltai per Nerį, Vilnelę, Merkį bei Nemuno upę Kaune.

Kauno tunelis Panerių tunelis
Kauno tunelis Panerių tunelis

Šioje linijoje buvo pastatytos pirmosios Lietuvoje geležinkelio stotys (21 stotis). Tik pradėjus eksploataciją geležinkelio direktoriaus vadovaujama valdyba susidėjo iš trijų tarnybų: kelio ir pastatų, riedmenų ir traukos įrenginių bei eismo. Sankt Peterburgo –Varšuvos geležinkelio kelio ir pastatų valdyba buvo suformuota viena iš pirmųjų, nes ji iš dalies prižiūrėjo kelio tiesimo darbų pabaigą. Vilniuje geležinkelio kelio ir pastatų valdyba turėjo trečiąjį skyrių, kuris atliko kelio priežiūros darbus.

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje bei perėmus geležinkelius valstybės žinion, Lietuvos geležinkelių istorija ėmė rašyti naują savo puslapį. 1919 m. liepos 4 d. Lietuvos Vyriausybė pasirašė sutartį su Vokietija dėl geležinkelių tinklo perdavimo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai. Vadovaujantis šia sutartimi buvo perduoti ir geležinkelio ruožai. 1919 rugsėjo  10 d. buvo atlikta Lietuvos geležinkelių valdymo reorganizacija. Geležinkelių valdyboje likviduotos eksploatacijos ir traukos tarnybos. Jų vietoje sudarytos važiuotės (tvarkė eismą, rinkliavas ir komerciją), kelių (jai priklausė keliai, telegrafas bei telefonas), traukos (riedmenys ir jų ūkis), ūkio (materialinis tiekimas) tarnybos ir sveikatos skyrius. Vietoje veikusių Kauno ir Šiaulių eksploatacijos skyrių tose pat ribose buvo sudaryti Kauno ir Radviliškio kelių ruožai. 1920 m. pirmą kartą valdžia patvirtino  Lietuvos geležinkelių etatus. Geležinkelių valdybai vadovavo geležinkelių direktorius. Kelio tarnybai patvirtinta 1468 etatai. Linijoje tarnyba turėjo 6 kelių ruožus  ir Kauno telegrafo dirbtuves. Buvo pradėta rūpintis riedmenų pirkimu, geležinkelių saugumu bei jų sujungimu į bendrą tinklą, paruošta geležinkelių tobulinimo programa. 1924 m. nutiestas Šeštokų – Alytaus plačiųjų geležinkelių ruožas (58 km). 1923 metais Lietuvai susigrąžinus Klaipėdos kraštą, Klaipėdos uostas tapo Lietuvos geležinkelių sistemos dalimi. 1924-1932 m. pastatyta Kužių-Telšių-Kretingos geležinkelio linija. Ši linija padėjo išplėsti eksportą ir pagerino Šiaurės vakarų Lietuvos ekonominio vystymosi sąlygas. Geležinkelio kelias į uostamiestį sutrumpėjo 60 km.

Lyduvėnų geležinkelio tiltas per Dubysą
Lyduvėnų geležinkelio
tiltas per Dubysą

Geležinkelių valdyba nutiesė keletą pramonės augimui būtinų geležinkelio atšakų bei 1935-1936 m. labaisvarbią atšaką Kauno tuneliui aplenkti (3km). Buvo rekonstruojami seni tiltai, pastatyta naujų tiltų, geležinkelio stočių bei dirbtuvių. Lietuva išliko tranzito valstybe. Pagrindinę tranzito dalis tai Sovietų sąjunga – Vokietija ir Vokietija - Sovietų sąjunga. Lietuvos vyriausybė buvo suinteresuota tranzitinių krovinių pervežimu, todėl tobulino geležinkelių darbą.

Nepriklausomos Lietuvos geležinkelių valdymo sandara keitėsi nežymiai. 1936 metais direkcija pavadinama Vyriausiąja direkcija, Tarnybos – direkcijomis.

1940 metų rugpjūčio 3-ją Lietuvą inkorporavus į Sovietų Sąjungą, SSRS susisiekimo kelių liaudies komisaras pasirašė įsakymą „Apie Lietuvos geležinkelių organizavimą", pagal kurį  Lietuvos geležinkeliai tapo sudėtine SSRS geležinkelių tinklo dalimi. Geležinkelių darbas buvo pertvarkomas pagal SSRS galiojusią tvarką. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, pradėta ypač intensyviai keisti geležinkelių bėgius į sovietinių geležinkelių plotį – iš 1435 mm į 1524 mm.

1941-jų birželį Lietuvą užėmusi vokiečių kariuomenė šiuos geležinkelio ruožus vėl pertvarkė į įprastą Europoje 1435 mm vėžę. Prasidėjus karui (1941 06 22), SSRS valdžios sprendimu, dalis Lietuvos geležinkelių technikos buvo išvaryta į Rytus. Vokietijos okupuota Lietuvos teritorija buvo įjungta į Ostlandą. Geležinkelių valdymas buvo sutelktas kariniame geležinkelių administracijos centre, kuris veikė Rygoje. Antrasis pasaulinis karas, pokario suirutė suniokojo geležinkelio ūkį.

Taisomas geležinkelis
Taisomas geležinkelis

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui geležinkelininkai atstatinėjo kelius, perkalinėjo bėgius į Rusijos geležinkelio vėžę (1524 mm). Karo nusiaubtą geležinkelį paveldėjo SSRS valdžios suformuota pokario Geležinkelių valdyba. 1944 m. buvo atkurti Vilniaus, Kauno, Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių ir Panevėžio kelių ruožai. 1945 m. gegužės mėnesį Klaipėdos kelių ruožas.  1946 m. Lietuvos geležinkelių kelių ūkis Respublikoje turėjo 2091,8 km kelio, tarp jų 536,6 km dvivėžio. Geležinkelis buvo valdomas iš centro, kuris buvo Rygoje. 1946 m. sukurtos Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Kaliningrado, Įsručio plačiųjų ir Panevėžio siaurųjų geležinkelių apygardos.

Pokario geležinkeliai turėjo įvairiausių pavadinimų, priklausomai nuo valdymo struktūros. Iki 1953 m. buvo Lietuvos geležinkeliai, tuo laikotarpiu atstatytos svarbiausios geležinkelio linijos,  iškilo stočių rūmai (Kaune, Kretingoje ir kitur), rekonstruoti Vilniaus stoties rūmai, intensyvaus eismo vietose įrengti dvikeliai ruožai.  1953 m. Lietuvos geležinkeliai suskaldomi į keturias –Vilniaus, Kauno Šiaulių plačiųjų ir Panevėžio siaurųjų geležinkelių apygardas ir tampa  Baltijos geležinkeliais. Baltijos geležinkelių valdyba toliau stambina ūkinius vienetus. 1954 m. buvo likviduotas Pagėgių kelių ruožas ir keliai perduoti Tilžės, Klaipėdos ir Šiaulių ruožams. Taip pat likviduojamas Virbalio kelių ruožas ir Lietuvoje prižiūrimi  keliai perduodami Kauno kelių ruožui. 1955 m. likviduojamas nuo nepriklausomybės metų veikęs Kėdainių kelių ruožas ir darbuotojai perduodami naujai sukurtam Kaišiadorių kelių ruožui. Lentvario kelių ruožas savo kelius perdavė Vilniaus ir Kaišiadorių kelių ruožams. 

Kauno stoties rūmai Kretingos stoties rūmai
Kauno stoties rūmai Kretingos stoties rūmai

1956 m. - vėl Lietuvos geležinkeliai ir vėl vyksta ūkinių padalinių stambinimas. 1959 m. likviduojamas Kaišiadorių kelių ruožas, jo keliai perduodami Vilniaus ir Kauno kelių ruožams. 1961 m. tas pats nutinka ir Radviliškio kelių ruožui, kurio kelius pasidalija Šiaulių ir Panevėžio kelių ruožai. Tačiau 1960-1962 m. buvo likviduota 600 mm pločio 390 km siaurųjų geležinkelių.

1963 m. likviduojama Lietuvos geležinkelių valdyba ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkeliai sujungiami į Pabaltijo geležinkelį. 1975 m. Utenos –Švenčionėlių kelio ruožas pertvarkytas iš siaurojo (750mm) į platųjį.

Elektrinio traukinio sutikimas
Vievio stotyje 1975 m.

Tarybiniais metais geležinkelis sprendė visos SSRS globalius uždavinius. Didžiausias Pabaltijo geležinkelio indėlis į Lietuvos geležinkelius – tai geležinkelio elektrifikacija. 1975 metų gruodžio 29 dieną pirmas elektrinis traukinys išvyksta iš Vilniaus į Kauną. 1979 metais užbaigiama Naujosios Vilnios-Kauno ir Lentvario-Trakų kelio elektrifikacija. Vilniaus apygardoje 1981 m. buvo įsteigtas Jonavos kelių ruožas. Šiam ruožui perduota dalis Vilniaus ir Kauno kelių ruožų. Nors krovinių srautai per Lietuvą, ypač pastačius Klaipėdos–Mukrano perkėlą (1986 m.), augo, mūsų šalies geležinkeliai, valdomi iš Rygos, ne visada sulaukdavo adekvačių investicijų intensyviai eksploatuojamiems keliams.

1990 m kovo 11 d. aktu atkurta Lietuvos nepriklausomybė. 1990 m. sausio mėn. Lietuvos vyriausybė pareikalavo iš TSRS Ministrų Tarybos atkurti geležinkelių savarankiškumą, buvusį iki 1940 metų. TSRS susisiekimo ministerija 1991 m. gruodžio 28 d. pasirašė nurodymą dėl TSRS susisiekimo ministerijos Pabaltijo geležinkelio likvidavimo nuo 1992 m. sausio 1 d. Lietuvos geležinkeliai tapo valstybine įmone ir ėmė tvarkytis laisvai ir savarankiškai. 1992 metais liepos 7 dieną iš Šeštokų į Suvalkus išriedėjo pirmasis tarptautinis traukinys, o 1993 metų rugpjūčio 31 d. iš Kenos stoties išvyko paskutinis okupacinės armijos traukinys.

Šeštokai–Suvalkai pirmasis
tarptautinis traukinys

Šeštokų geležinkelio stotis tapo vartais į Europą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, didelę svarbą įgijo 22 km ilgio europinio standarto (1435 mm) vėžės atkarpa Šeštokai-Lietuvos siena su Lenkija. Šis ruožas tapo Lietuvos geležinkelių „langu į Europą".  1995 m. liepos 18 d. valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai" reorganizuota į specialios paskirties akcinę bendrovę.

1991 11 04 buvo pradėta organizuoti Automatikos, ryšių ir elektros tiekimo tarnyba. Tarnybai priklausė automatikos, ryšių ir elektros tiekimo ruožai : Vilniaus automatikos ir ryšių ruožas (LA-1), Kauno automatikos ir ryšių ruožas (LA-2), Šiaulių automatikos ir ryšių ruožas (LA-3), Klaipėdos automatikos ir ryšių ruožas (LA-4), Vilniaus elektros tiekimo ruožas (LE-1), Šiaulių elektros tiekimo ruožas (LE-2). 1991 11 25 buvo įkurta Kelių tarnyba. Tarnybai buvo pavaldūs šie Lietuvos geležinkelio kelių ruožai: Vilniaus (LK-1), Švenčionėlių (LK-2), Kauno (LK-3), Jonavos (LK-4), Panevėžio (LK-5), Šiaulių (LK-6), Klaipėdos (LK-7) ir kelių remonto stotys (Šiaulių kelių remonto stotis (KRS-1), Lentvario kelių remonto stotis (KRS-2)). Pastatų ir inžinerinių įrenginių tarnybos veiklos pradžia 1992 01 07. Tarnybai priklausė: Vilniaus pastatų ir inžinerinių įrenginių ruožas (LP-1) ir Šiaulių pastatų ir inžinerinių įrenginių ruožas (LP-2). Anksčiau veikusių padalinių pagrindu 1997 m.  įkurta Infrastruktūros valdyba, kurios pagrindinis tikslas buvo prižiūrėti, remontuoti ir modernizuoti Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą.  2001 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje įregistruoti nauji akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai" įstatai. SPAB „Lietuvos geležinkeliai" perregistruota į akcinę bendrovę. Bendrovės pavadinimas trumpinamas: AB „Lietuvos geležinkeliai".  Tais  pačiais  metais rugpjūčio 1 dieną minėti kelių ruožai reorganizuoti į Infrastruktūros filialus: Vilniaus(IF-1), Kauno(IF-2), Šiaulių(IF-3), ir Klaipėdos(IF-4). 2006 m. vasario mėn. Infrastruktūros valdybos pagrindu įkurta Geležinkelių infrastruktūros direkcija. Lietuvos geležinkelių infrastruktūros plėtros pagrindiniai uždaviniai yra IXB ir IXD Kretos transporto koridorių kelių ir statinių atnaujinimas, telekomunikacijų, signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginių modernizavimas siekiant didinti traukinių greičius: keleivinių iki 160 km/h, prekinių iki 120 km/h, prekinių traukinių svorį – iki 6000 t. Pagrindiniais galima įvardinti IX Kretos koridoriaus tiltų ir viadukų rekonstravimo, telekomunikacijų įrenginių IX B koridoriaus ruože Kaišiadorys – Kybartai modernizavimo, Riedmenų automatinės kontrolės prietaisų modernizavimo IX B koridoriaus jungties su Klaipėdos uostu – Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros, signalizacijos ir elektros tiekimo linijų modernizavimą ruože Šiauliai – Klaipėda, stočių kelių pailginimą IX koridoriuje, telekomunikacijų sistemų modernizavimą geležinkelio ruože valstybės siena su Latvija- Panevėžys-Radviliškis-Tauragė-Pagėgiai, Lietuvos geležinkelių radijo ryšio modernizavimą įdiegiant GSM–R. Pastatyta nauja moderni Kenos pasienio geležinkelio stotis. Įgyvendinant ilgalaikę (iki 2025 metų) Lietuvos transporto strategiją svarbus yra  europinės vėžės tiesimo "Rail Baltica" projektas. „Rail Baltica" kirs Lietuvos – Lenkijos bei Lietuvos – Latvijos sieną.

Šių darbų dėka ne tik atstatomos, bet ir iš esmės keičiamos Lietuvos geležinkelių infrastruktūros charakteristikos: linijų pralaidumas, stočių pajėgumas, leistini traukinių greičiai, svoriai ir t. t. Spartūs infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo tempai išlaikomi iki šiol. Ir šiandien jau galime pasidžiaugti atliktais darbais ir pasiektais rezultatais.

 

Atnaujinta 2014-03-28