Modernizavimas ir technikos naujovės



Pervaža – tai geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta. Siekiant užtikrinti tiek automobilių, tiek geležinkelių transporto saugų bei nepertraukiamą eismą, nuolat ieškomos naujos technologijos, konstrukcijos ir įrenginiai, šių tikslų įgyvendinimui.  Viena tokių naujovių yra Šiaulių apskrityje vietinės reikšmės kelio susikirtimo su geležinkelio linija Pakruojis – Petrašiūnai vietoje įrengta Edilon LC-L tipo pervažos konstrukcija. Edilon LC siūlo unikalų sprendimą, kuris sujungia idealų kelio balasto pagrindą, bėgių sujungimą ir kelio grindimą į vieną monolitinį vienetą (pagrindinis šios dangos elementas yra gelžbetoninė plokštė).
 
  1. Vientisa gelžbetoninė plokštė
  2. Bėgių užtvirtinimas – izoliuotų bėgių ERS sistema
 
Edilon LC-L tipo dangos išskirtinis privalumas – trumpas montavimo laikas (kurį galima atlikti per naktį, maksimaliai sutrumpinant eismo pertraukos trukmę). Tai pasiekiama naudojant paruoštus pervažos konstrukcinius elementus naudojant  optimalaus  ilgio plokštes, parinktas pagal autokelio plotį.
 
Edilon LC-L tipo danga sustabdo destrukcinį vandens poveikį dėl hermetinės erdvės tarp bėgio galvutės ir fundamento, o taip pat sujungimo vietoje tarp plokščių. Viršutinis plokščių paviršius su suformuotu nuolydžiu, o taip pat galimybe panaudoti drenažinius latakus sumontuotus plokščių galuose, supaprastina vandens nuvedimą nuo pervažos.
 
Edilon LC-L tipo danga – tai sprendimas kuris atitinka ir artimiausiu metu atitiks visus reikalavimus keliamus geležinkelio ir autokelio naudotojų. Šis sprendimas visapusiškai užtikrina saugų traukinių ir autotransporto eismą per pervažą. Plokščių sistema leidžia autotransportui vienalyčiai pravažiuoti pervažą.
 
Pagrindiniai privalumai                                
  • Išvengiama vertikalių kelio nelygumų;
  • Vibracijos sumažėjimas dėl elastinio bėgių tvirtinimo;
  • Tolydus ir ribotas nusėdimas;
  • Greitas ir paprastas montavimas;
  • Minimali eksploatacinė priežiūra;                  
  • Tvirta ilgaamžė struktūra ;                 
  • Viena struktūra monolitinis vienetas;                 
  • Tolydus elastinis bėgių tvirtinimas;                    
  • Gluotnus perėjimas tarp bėgių ir autokelio;
  • Puiki kelio elektros izoliacija.

AB „Lietuvos geležinkeliai" įgyvendindami projektą „Eismo saugumo užtikrinimo programa (ekstremalių ir krizinių situacijų geležinkelyje valdymo sistemos atnaujinimas)" įsigijo Vokietijos kompanijos Kirow Ardelt GmbH gamybos daugiafunkcinį MULTI TASKER serijos geležinkelio kraną MT KRC 1600 LT, pritaikytą eksploatuoti 1520 mm pločio geležinkelio vėžėje. Kirow Ardelt lyderiauja pasaulyje pagal geležinkelio kranų gamybą. Šis kranas puikiai tinkamas kelio ir pervažų konstrukcijų klojimui, iešmų įtaisymui, nelaimingų atsitikimų padarinių šalinimui, įvairiems kelio statinių remonto ar statybos darbams bei kitoms reikmėms.

Pagrindiniai krano MT KRC 1600 LT parametrai:
•Maksimali keliamoji galia 160 tonų;
•8 ašys;
•Teleskopinė atsvara. Transportuojant atsvara gali būti nuimama;
•Atskirai besisukanti strėlė darbui gabarite;
•Maksimalus pervežimo greitis sąstate 100 km/h;
•Maksimalus darbinis greitis sava eiga 25 km/h;
•Ilgis, matuojant per autosankabų ašis 15 000 mm;
•Bendras ilgis pervežimo padėtyje 19 067 mm.

 

Geležinkelių infrastruktūros direkcija toliau nuosekliai įgyvendina Lietuvos geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo politiką, t.y. tęsia pagrindinių 1520 mm vėžės pločio geležinkelio linijų Šiaurės–Pietų (I A koridorius) ir Rytų–Vakarų (IX B ir D koridorius) krypčių Europos koridorių atnaujinimą, taip pat rekonstruojami 1435 mm vėžės pločio geležinkelio „Rail Baltica" ruožai.

2014 m. baigėme įgyvendinti: Esamo geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukcija, Jungiamosios geležinkelio linijos Klaipėda–Pagėgiai infrastruktūros modernizavimas, Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra I etapas. Rimkų stoties kelyno rekonstrukcija; Eismo valdymo centro įrengimas, IX B koridoriaus jungtis su Klaipėdos uostu –Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra III etapas, Perkėlos kelyno ir geležinkelio kelio Nr. 54 rekonstrukcija, Esamo geležinkelio ruožo Lenkijos ir Lietuvos valstybės siena–Mockava (1435 mm vėžės pločio kelias) rekonstravimas, Eismo saugumo užtikrinimo programa (ekstremalių ir krizinių situacijų geležinkelyje valdymo sistemos atnaujinimas) ir kt. Taip pat užbaigti dviejų analogų Lietuvoje neturinčių – Vilniaus ir Kauno intermodalinių logistikos terminalų statybos darbai, kurie savo veiklą planuoja pradėti 2015 m.

Tęsdami 2007–2013 m. Europos Sąjungos programavimo periodo lėšomis dalinai finansuojamus projektus 2015 m., kurie bus paskutiniai lėšų tinkamumo metai šio periodo projektams, planuojama užbaigti periodą uždarančius projektus: Projektavimas linijos Vilnius-Kaunas kelio modernizavimui greičiui iki 160 km/h, Antrojo kelio statyba ruože Kūlupėnai–Kretinga, Antrojo kelio statyba  ruože Pavenčiai–Raudėnai, Antrojo kelio statyba ruože Telšiai– Duseikiai, IX B koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statyba.

Siekdami laiku įsisavinti jau prasidėjusio 2014–2020 m. Europos Sąjungos programavimo periodo lėšas, 2014 m. pradėjome įgyvendinti, nors dar ir neturime pasirašę Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos sutarčių, dviejų labai svarbių geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektų statybos darbus: IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas (Kena–NaujojiVilnia) ir Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė. Pradėdami įgyvendinti projektą IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas (Kena–Naujoji Vilnia), kuriuo bus elektrifikuota geležinkelio linija nuo Baltarusijos sienos iki N.Vilnios, tuo pačiu pradedame ir pagrindinių linijų elektrifikavimo programą: ilgalaikį ir investicijoms imlų procesą, tačiau garantuosiantį visiškai naujoviškas paslaugas tiek keleiviams, tiek krovinių vežėjams. Po 2020 metų planuojama, kad elektriniai traukiniai galės važiuoti nuo Baltarusijos iki Šiaulių. Taip pat jau pradėjome Vilniaus mazgo elektrifikavimo, ruožo Lietuvos valstybės siena su Baltarusija–Kena–Vilnius kelio rekonstrukcija bei Antrojo kelio statybos ruože Livintai–Gaižiūnai projektavimo darbus.

Naujame periode Europos Komisija šiek tiek pakeitė infrastruktūros atnaujinimo projektų finansavimo gaires. Kartu su mums jau žinomais Sanglaudos ir Europos regioninės plėtros fondais paraiškas galėsime teikti ir Europos infrastruktūros tinklų plėtros priemonės finansavimui gauti. Paruošėme ir gruodžio mėnesį pateikėme Susisiekimo ministerijai net 5 paraiškas Europos infrastruktūros tinklų plėtros fondo (angl. CEF) finansavimui gauti.

Per 2015 m. planuojama sudaryti daugelį 2014–2020 m. periodo ES paramos rangos darbų sutarčių: ERTMS ir susijusių sistemų diegimas „Rail Baltica" linijos ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Kaunas, IX koridoriaus elektrifikavimas. II etapas (Kaišiadorys-Radviliškis) (Projektavimas); Šiauliai-Radviliškis atkarpos modernizacija ir elektrifikacija, I etapas, Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra II etapas. Pauosčio kelyno rekonstrukcija, Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Žeimiai–Lukšiai, Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Gimbogala–Linkaičiai, IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Pušynas–Paneriai antrojo kelio statyba ir Kenos stoties rekonstrukcija.

Šaltinis: AB "Lietuvos geležinkeliai" leidinys Geležinkelininkas Nr. 23-24 (513-514)